Nėra vieno, teisingo gido kaip elgtis netekties metu. Kiekvieną iš mūsų netektys paliečia individualiai. Susitaikymo su netektimi būdus pasirenkame taip pat skirtingus. Tačiau tarp vaikų ir suaugusiųjų gedėjimo proceso yra keli skirtumai, kurių pastarieji dažnai nesupranta. Vaikų gedėjimas skiriasi dėl nesusiformavusios pasaulievokos. Vaikai, priklausomai nuo amžiaus, suvokia mirtį kitaip. Šis straipsnis nesieks tapti teisinguoju gidu, o veikiau sieks padėti suprasti netektį vaiko akimis.

Iki 5 metų vaikai

Jauniausi iš vaikų dar nesupranta mirties kaip baigtinio proceso. Nesupranta mirties kaip normalaus gyvenimo ciklo proceso ir tuo labiau nesieja jos su savimi. Kai kurie tokio amžiaus vaikai gali galvoti, kad miręs žmogus išėjo ir netrukus grįš. Šie vaikai mąsto labai konkrečiai, todėl kai kurios frazės, pavyzdžiui „senelis miega“ gali būti suprantamos pažodžiui ir vėliau gąsdinančios, matant miegančius žmones. Be to, netekties metu vaikai jaučiasi lyg būdami visų įvykių centre, todėl gali jausti kaltę dėl kieno nors mirties.

5-9 metų vaikai

Šio amžiaus vaikai jau iš dalies supranta skirtumus tarp mirusiųjų ir gyvųjų. Suvokia, kad miręs žmogus nieko nebejaučia, negirdi, nemato, negali užuosti ar kalbėti. Dauguma septynerių metų vaikų pradeda suprasti, kad mirtis yra negrįžtama ir numirti gali kiekvienas. Vaikai pradeda tiksliau reikšti savo mintis ir jausmus, bet gali juos slėpti, o iš išorės atrodyti abejingi. Šio amžiaus vaikai gali labai domėtis su mirtimi susijusiais ritualais ir jais žavėtis. Mirtį gali personifikuoti ir žiūrėti į ją kaip į baudėją, kuris ateina „tavęs pasiimti“ arba „pagauna tave“, jei tau nepasisekė. Šiuo tarpsniu būtina leisti vaikams uždavinėti klausimus ir privaloma duoti jiems kuo daugiau informacijos (tiek, kiek gali suprasti).

9-12 metų vaikai

Šie vaikai beveik pilnai supranta mirtį, labai panašiai į suagusiuosius, tačiau gali kilti sunkumų suvokti abstrakčias sąvokas. Vaikai supranta, kad mirtis yra galutinė ir neišvengiama gyvenimo dalis. Tai suvokę gali pradėti baimintis ir jaustis nesaugūs, kadangi labiau suvokia savo paties galutinę gyvenimo dalį. Išlieka noras sužinoti visas detales, todėl reikia būti pasiruošus atsakyti į labai specifinius klausimus.

Paaugliai

Paauglių gedėjimą gali papildyti paauglystei būdingas priešiškumas. Paaugliui gali būti sunku paprašyti pagalbos, nes yra noras parodyti pasauliui, kad jis yra nepriklausomas. Jų įsitikinimai apie mirtį ir gali konfliktuoti su aplinkinių įsitikinimais bei paaiškinimais. Susidūrimas su mirtimi sustiprina nerimą dėl ateities, todėl paaugliai gali pradėti mąstyti apie gyvenimo prasmę ir pasinerti į depresiją. Gali smulkmeniškai kalbėti apie mirtį (tačiau retai ir tik su artimiausiais šeimos nariais). Nors iš išorės gali atrodyti, kad paaugliai gali susitvarkyti su netektimi patys, jiems reikia žinoti, kad jums jis rūpi.

Svarbu leisti vaikui atsisveikinti savaip.

Daugumai vyresnio amžiaus vaikų ir paauglių dalyvavimas laidotuvėse padeda lengviau susitaikyti su artimojo mirtimi. Mokyklinio amžiaus ir vyresniems vaikams, turėtų būti leidžiama pasirinkti, ar jie nori dalyvauti laidotuvėse, ar ne.

Jeigu manote, kad vaikui laidotuvės bus per sudėtingos, vėliau turėtumėte surengti atskirą, privačią atsisveikinimo ceremoniją su vaiku. Nueikite prie kapo, pasodinkite, gėlių ar medį, nupieškite atsisveikinimo atvirutę ar kitaip atsisveikinkite su mirusiuoju.

Jeigu susiduriate su vaikų gedėjimu ir nežinote, kaip elgtis, jei manote, kad jūsų vaikui sunku susitaikyti su netektimi, kreipkitės specialistų konsultacijai – jie gali padėti jums ir jūsų vaikui.

Plačiau šia tema galite pasiskaityti:

Neuromedicina.lt (Vaikai ir gedėjimas)

Psichoterapija-jums.lt (Kaip vaikai suvokia mirti)