Net ir susitaikius su situacija ir iš anksto nusiteikus blogiausiam, artimo žmogaus mirtis sukelia sumaištį ir nemalonias emocijas. Susiduriame su stresu ir nežinia, ką toliau daryti ir kaip suorganizuoti laidotuves. Pateikiame laidojimo proceso atmintinę, kurioje surašyta, ką reikia atlikti organizuojant laidotuves, laidotuvių metu ir po jų.

Formalumai. Mirus žmogui artimiesiems dažnai kyla klausimas, kokias pažymas ir dokumentus reikia susitvarkyti. Svarbu atkreipti dėmesį, kad 2017 m. sausio 1 dieną įsigaliojo keli pasikeitimai, apie kuriuos savo internetinėje svetainėje skelbia Teisingumo Ministerija: „Nuo 2017 metų popierinį medicininį mirties liudijimą, išduotą sveikatos priežiūros įstaigų ir patvirtintą gydytojo parašu bei įstaigos antspaudu, reikės pateikti visoms įstaigoms, susijusioms su laidotuvių organizavimu“. Atsisakius popierinių mirties liudijimų, mirusio žmogaus asmens dokumentus reikės perduoti nebe civilinės metrikacijos įstaigai, bet sveikatos priežiūros įstaigai atsiimant medicininį mirties liudijimą arba teritorinei policijos įstaigai.

Jei žmogus mirė gydymo įstaigoje, sveikatos priežiūros įstaiga išduos medicininę mirties pažymą. Jei artimasis mirė namuose, pirmiausia reikia išsikviesti medicinos darbuotoją. Negalima liesti ir judinti mirusiojo kūno, kol neatvyko ekspertai ir nepatvirtino mirties fakto. Kai kuriais atvejais, jei įtariama smurtinė mirtis arba žmogus mirė viešoje vietoje, į mirties vietą iškviečiama ir policija. Žmogaus, mirusio namuose kūnas į teritorinę lavoninę turi būti nugabentas per dvi valandas. Gavus mirties liudijimą, galima pradėti rūpintis velionio kūno paruošimu šarvojimui.

Svarbūs dalykai, kuriais reikia pasirūpinti kuo anksčiau – kapo duobės iškasimas, mišios, šarvojimo salė, katafalkas ir gedulingi pietūs. Norint pasirūpinti kapo duobe reikia kreiptis į savivaldybės administraciją, kuri ir suteiks leidimą bei vietą kapo duobei. Svarbu žinoti, kad kapo duobe pasirūpinti galima tik jau turint mirties liudijimo originalą arba jo kopiją.

Velionio kūno paruošimas šarvojimui. Dėl higienos normų velionio kūną šarvojimui paruošti gali tik specialistai. Velionio kūno paruošimu pasirūpina laidojimo paslaugų įmonė, todėl patogiausia iš karto susirasti tokią įmonę, kuri pasirūpins visais jums pageidaujamais dalykais, pradedant reikalingų dokumentų sutvarkymu ir baigiant laidojimo arba kremavimo procedūra. Įprastai kūno paruošimas šarvojimui užtrunka apie pusantros valandos. Tuo metu mirusysis yra prausiamas, rengiamas ir dažomas. Jei dėl tam tikrų priežasčių mirusysis yra šarvojamas praėjus ilgesniam laikui po jo mirties, gali prireikti ir kūno balzamavimo bei skysčių nusiurbimo procedūros. Tokiu atveju velionio kūno paruošimo procesas užtrunka apie dvi valandas.

Karstas taip pat yra svarbi laidotuvių organizavimo dalis. Karstą galima išsirinkti pas laidojimo paslaugų teikėjus. Laiko užims ir velionio nugabenimas į šarvojimo salę. Įprastai tai užtrunka maždaug papildomą pusvalandį.

Šarvojimas. Ruošiantis šarvojimui salėje pakabinamas nekrologas, pastatomos žvakės, papuošiama salė. Įprastai ši paslauga jau įeina į šarvojimo salės nuomos kainą. Esant poreikiui, galima užsisakyti ir floristo, kuris papuoš salę nešabloniniu būdu ir pagal jūsų pageidavimus, paslaugą.

Keičiantis gyvenimo tempui ir tradicijoms, vietoj įprastinių 2 parų šarvojimas vis dažniau sutrumpėja iki vienos paros, o laidotuvės vyksta jau kitą dieną.

Atsisveikinimas su mirusiuoju. Laidojimo dieną, prieš išnešant velionio karstą, atsisveikinti su mirusiuoju paskutines minutes pasilieka patys artimiausi žmonės. Ryte prieš laidotuves bažnyčioje būna aukojamos mišios. Pasibaigus mišioms keliaujama į kapines. Dažnu atveju į kapines tenka keliauti transportu ir automobiliai važiuoja kolona. Būna atvejų, kai atsisveikinti su mirusiuoju atvyksta labai daug artimų žmonių, todėl susidaro ir didžiulės automobilių kolonos. Tokiais atvejais galima iš anksto susitarti su kelių policija, kad ji reguliuotų koloną (tai yra mokama paslauga). Kitais atvejais koloną reguliuoja laidojimo firmos atstovas, kuris važiuoja kolonos gale.

Laidojimas. Įprastai einant į kapines patys artimiausi žmonės eina paskui karstą, o paskui artimuosius rikiuojasi visi kiti su mirusiuoju atėję atsisveikinti žmonės. Pačių laidotuvių metu dalyvauja kunigas ir giedotojai – prie kapo duobės kalbama malda, pašventinamas karstas. Proceso pabaigoje karstas nuleidžiamas į duobę, kunigas ima berti žemes ir karstas būna užkasamas. Po laidotuvių dažnai yra organizuojami ir gedulingi pietūs tam, kad mirusiojo artimieji pabūtų drauge ir prisimintų a.a. velionio nuveiktus darbus, pasiekimus.

Ketvirtinės. Praėjus keturioms savaitėms (įprastai – trisdešimtąją dieną) po artimojo mirties yra organizuojamos ketvirtinės. Jų metu susirenka artimieji, yra aukojamos mišios, meldžiamasi už mirusįjį. Po mišių vykstama į kapines, kur ant kapo uždegamos žvakės, padedamos gėlės ir sukalbama malda, vyksta gedulingi pietūs.

Metinės. Praėjus metams po artimojo mirties bažnyčioje būna aukojamos mišios, prisiminti mirusįjį susirenka visi artimi žmonės. Iš bažnyčios artimieji vyksta į kapines, sukalba maldą, padeda ant kapo gėlių, uždega žvakutę. Po metinių taip pat organizuojami gedulingi pietūs.

Papildoma informacija. Jei laidotuves organizuoja laidojimo paslaugų įmonė, apmokėjimas už laidotuves įprastai vyksta maždaug po savaitės, kai yra sutvarkomos visos pažymos ir išmokama vienkartinė pašalpa.

Taip pat svarbu žinoti, kad moderniausi katafalkai nebūna pritaikyti gėlių vainikų gabenimui, todėl jei artimieji į laidotuves atnešė daug gėlių, reikėtų pasirūpinti papildomu transportu gėlėms. Tačiau tradicija nešti didžiules puokštes gėlių keičiasi – vis labiau darosi priimtina atnešti nedidelę gėlę ir vokelį su parama artimiausiems žmonėms.