Artimojo, ypač sutuoktinio netektis yra viena didžiausių baimių, kurią įvardija bene kiekvienas suaugęs žmogus. Ištikus skaudžiai netekčiai reikia gebėti išgyventi pokyčių laikotarpį, išmokti savarankiškai priimti naujus sprendimus ir išgyventi tokius jausmus kaip šokas, vienatvė, pyktis, sumišimas, baimė, širdgėla, depresija.

Sakoma, kad nėra teisingo atsakymo į tai, kaip geriausia išgyventi sielvartą, gedėti ir susitaikyti su artimojo praradimu. Kiekvienas žmogus jaučia skirtingas emocijas ir pereina skirtingus etapus, vedančius prie susitaikymo su netektimi, todėl svarbiausia klausyti savęs ir vadovautis tuo, ką jaučiate. Žemiau pateikėme patarimus, kurių laikantis lengviau susitaikysite su sutuoktinio netektimi ir suvoksite, kad gedulą reikia priimti kaip natūralų laikotarpį.

PRIPAŽINKITE NETEKTĮ

Gali atrodyti, kad netekus sutuoktinio neturite energijos ir ryžto kabintis į gyvenimą ir nežinote, kaip nuo šiol kasdieninius sprendimus reikės priimti savarankiškai. Tai visiškai normalu, nes buvote pripratę daugelį sprendimų priimti kartu, o naujiems įpročiams reikia laiko. Svarbiausia priimti realybę tokią, kokia ji yra, ir nebandyti bėgti nuo to, ką palaipsniui vis tiek reikės pripažinti. Palaukite, neskubėkite priimti skubotų sprendimų, kurie gali šauti į galvą neapgalvojus visko blaiviu protu.

SUVOKITE, KAD JAUSTI SIELVARTĄ YRA NORMALU

Netekus antrosios pusės gali aplankyti didelis sumišimas ir emocinis nuosmukis. Jūsų sutuoktinis buvo Jūsų gyvenimo bendražygis, todėl natūralu, kad galite jaustis taip, lyg netekote dalies savęs. Gedėjimas ir sielvartas yra atvira jūsų minčių ir jausmų netekus mylimojo išraiška, ir šis etapas yra laikomas neišvengiamu norint pilnai pagyti.

Verkite, pykite, raudokite – neužgožkite savo jausmų, nes tik viską atvirai išgyvenant Jūs greičiau sugrįšite į dvasinę ramybę.

DALINKITĖS SAVO JAUSMAIS IR MINTIMIS SU KITAIS

Nebijokite išreikšti savo sielvarto. Kai dalinatės savo jausmais su kitais, siela greičiau gyja. Nebijokite kalbėti apie tai, kokie jausmai ir pojūčiai jus aplanko ir dalinkitės tuo, ko jums trūksta po sutuoktinio mirties. Kalbėkite apie tai, koks Jūsų sutuoktinis buvo, apie tai, ką veikdavote kartu, ir apie prisiminimus, kurie priverčia jus juoktis. Svarbu neignoruoti savo emocijų.

Jei neturite artimo žmogaus, kuriuo pilnai pasitikėtumėte ir su kuriuo norėtumėte dalintis visais savo išgyvenimais, nebijokite kreiptis į psichologą – tai profesionalas, kuris geba patarti, o svarbiausia, klausytis. Kadangi šiuo laikotarpiu itin svarbu, kad Jus kažkas išklausytų, psichologas gali tapti nešališku klausytoju.

NUSITEIKITE TAM, KAD JUS GALI APLANKYTI DAUGYBĖ JAUSMŲ

Sutuoktinio mirtis paveikia mintis, širdį ir dvasią, tad tikėtina, kad patirsite krūvą skirtingų emocijų kaip dalį savo gedėjimo proceso. Tai atima didelę dalį energijos ir pastangų išgyventi sunkų laikotarpį.

Jūs galite jaustis sutrikę, pasimetę, išsigandę, galite jausti ir kaltę, palengvėjimą ir pyktį tuo pačiu metu. Kad ir kokios keistos tam tikros emocijos gali atrodyti, tačiau jos yra sveikas ir natūralus reiškinys. Leiskite sau mokytis iš šių jausmų, ir nesistebėkite jei jus aplanko netikėti sielvarto šuoliai pačiais netikėčiausiais momentais. Nėra konkretaus laiko, kada visa tai baigsis, nes kiekvienas žmogus netektį išgyvena individualiai. Tačiau aišku yra viena – leidžiant sau pilnai ir atvirai išgyventi šį laikotarpį tikėtina, kad gyvenimas greičiau atgaus prarastas spalvas.

BŪKITE TOLERANTIŠKI SAVO FIZINĖMS IR EMOCINĖMS GALIMYBĖMS

Visiškai normalu, kad jaučiatės pavargę ir išsekę po to, kai Jūsų sutuoktinis mirė. Galite jaustis taip, lyg jūsų gebėjimai priimti sprendimus ir aiškiai mąstyti gerokai sutriko. Gali būti netgi taip, kad jūsų energijos stygius jums trukdo užsiimti norima veikla ir taip greičiau judėti į priekį. Klausykitės savo kūno ir minčių ir skirkite sau kasdieninio poilsio. Valgykite subalansuotą maistą ir nepykite ant savęs dėl to, kad šiuo metu negalite įvairioms veikloms atiduoti viso savęs.

LAIKYKITE PRISIMINIMUS ŠIRDYJE

Prisiminimai yra tarsi palikimas, kurį sutuoktinis Jums paliko po savo mirties. Saugokite prisiminimus, kurie teikia jums šiltus jausmus ir pergalvokite tuos, kurie gali stabdyti jūsų dvasinį gijimą. Nebijokite dalintis prisiminimais su tais, kurie jus palaiko. Atkreipkite dėmesį, kad prisiminimai privers jus juoktis, verkti ir jausti kitas emocijas, ir tai yra tarsi santykių su jūsų sutuoktiniu tęstinumas.

Atminkite, kad visas šis laikotarpis yra ne tik proga sutelkti dėmesį į naujus dalykus ir naujo gyvenimo būdo paieškas, bet ir laikas iš naujo atrasti save ir augti naujais aspektais. Neužmirškite ir to, kad netekus sutuoktinio Jūs nelikote vienas – neužsidarykite ir visada kreipkitės į artimus žmones. Išnaudokite šį laikotarpį savo augimui ir pajausite, kaip pamažu vėl imsite mėgautis gyvenimu ir jį praturtinsite.